Paroda vyko rugsėjo 6–7 d. Lyduokiuose, Ukmergės rajone. Pasak organizatorių, paroda surengta miškininkų vienybei stiprinti ir Lietuvos urėdijų įsteigimo 100-mečio jubiliejui, taip pat artėjančiai Miškininko dienai paminėti. Jai pasirinkta simbolinė vieta – Siesarties upės slėnis, kur auga 500 metų menantis galiūnas – gamtos paminklas Felinkos ąžuolas ir stiebiasi Lietuvos šimtmečio ąžuolynas, pasodintas miško savininkų Algirdo ir Audronės Augūnų žemėse. Plačiau...
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) direktorius dr. Vaidotas Lygis pastebi, kad specializuota miškų ir medienos pramonės bei perdirbimo galimybių paroda – festivalis “Miškai: inovacijos ir tradicijos” kartu su mokslinėmis konferencijomis, seminarais, varžybomis bus neabejotinai rimtas ir svarbus renginys pastaruoju metu kiek apsnūdusioje Lietuvos miškininkystės padangėje. Daugiau...
2019 m. birželio pabaigoje apie aštuoniasdešimt dalyvių – savivaldybių administracijų architektūros ir teritorijų planavimo specialistų, seniūnijų, miestų ir miestelių tvarkymo įmonių darbuotojų, kraštovaizdžio architektų, kitų tvariu aplinkos tvarkymu besidominčių specialistų – susirinko Anykščiuose į seminarą „ŽELDYNŲ TVARKYBOS PROJEKTŲ VADYBA“. Plačiau
Gražiausius studijų metus KMAIK vainikavo iškilminga diplomų įteikimo šventė. Plačiau
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Aplinkos inžinerijos fakultete įsikūrusi Hidrotechninės statybos katedra ruošia hidrotechninės statybos specialistus. Katedrai šiuo metu vadovauja doc.dr. Ernesta Liniauskienė. Plačiau...
Latvijoje, Uogrės technikume balandžio 11-13 d. vyko 55-asis tradicinis Baltijos šalių miškininkystės studentų profesinio meistriškumo čempionatas, kuriame, kaip ir kasmet, dalyvavo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) studentų komanda, vadovaujama kolegijos Profesinio mokymo skyriaus vedėjo Nerijaus Marcinkevičiaus. Plačiau...
Kvalifikuoti miškų ūkio specialistai, želdynų dizaineriai, kraštovaizdžio architektai, taip pat žemėtvarkininkai, hidrotechnikai, kadastrinių matavimų inžinieriai išlieka paklausūs Lietuvos darbo rinkoje, be to, turint miškininko ar inžinieriaus diplomą nesunku įsidarbinti ir užsienyje. Iš visų aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą teikiančių Lietuvos švietimo įstaigų Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK) vienintelė šalyje rengia Miškininkystės, Sodininkystės specialistus bei Hidrotechninės statybos inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro laipsnį. Kolegijoje taip pat veikia Želdynų dizaino, Žemėtvarkos ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų aukštųjų studijų programos. Plačiau...
Ar Lietuvos miškams reikalingi specialistai, kuriuos ruošia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK)? Atsakymas būtų paprastas – vien per urėdijų reformą iš buvusių 42 urėdijų išėjo per 330 darbuotojų. Ne vien tų, kurie dirbo sunkų fizinį darbą, bet ir kvalifikuotų specialistų. Tad šalies problema – kvalifikuotų specialistų stygius – niekur nedingo, deja, miškininkystės krypties absolventų išleidžiama vis mažiau. KMAIK pasirengusi grąžinti rinkai ne tik tai, kas prarasta, bet šiuolaikinės krypties, su moderniausiomis technologijomis galinčius dirbti jaunus žmones. Plačiau...
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK), neseniai atšventusi garbingą 90-mečio sukaktį, vienintelė šalyje rengia miškininkystės, sodininkystės specialistus bei hidrotechninės statybos inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro laipsnį. Kolegijoje taip pat veikia Želdynų dizaino, Žemėtvarkos ir Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų aukštųjų studijų programos bei Profesinio mokymo skyrius, kuris kviečia įgyti profesiją pagal Miško darbuotojo modulinę profesinio mokymo programą. Plačiau...
2018 m. gruodžio pradžioje įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė (KŽEG), veikianti pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą. Veiklą pradedančios naujos asociacijos steigėjai – Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija, Lietuvos arboristų asociacija (LARA) bei „UAB Arbovita ir Ko“. Asociacijos nariu jau tapo ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK). Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės direktoriumi tapo miškų ūkio inžinierius Steponas Deveikis, į valdybą išrinkti LARA pirmininkas Renaldas Žilinskas (valdybos pirmininkas), dr. Remigijus Bakys (KMAIK), dr. Nerijus Jurkonis (VDU). Plačiau...
Įspūdingus šiuolaikinius šiltnamius ir juose taikomas pažangiausias technologijas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) Sodininkystės programą studijuojantys studentai pamatė lankydamiesi Audriaus Juškos ūkyje ir bendrovėje „Agrošiltnamiai”. Net ir vėlyvą rudenį čia dera daržovės ir noksta braškės. Moderniuose stikliniuose šiltnamiuose įdiegtos pažangios auginimo technologijos su automatinėmis laistymo, vėdinimo, šildymo sistemomis. Visi procesai automatizuoti ir pavaldūs kompiuterinėms programoms. Vaizdas ne vieną stebino ir net šokiravo tikrąja to žodžio prasme. Kone 20 metrų siekiantys pomidorų stiebai ir stulbinantis derlingumas: pomidorų – iki 50–60 kg/m2, agurkų – apie 50 kg/m2 – visa tai tikrai daro įspūdį. Plačiau...
Geras dekanas, kompetentingas direktorius, sugebėjęs ant kojų pastatyti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją (KMAIK), autoritetingas mokslininkas bei miškininkystės politikos ekspertas, puikus žmogus. Taip draugai, kolegos, buvę bendradarbiai, studentai apibūdina buvusį KMAIK vadovą Albiną Tebėrą. Jis vertinamas ir gerbiamas ne tik Kauno rajono Girionių, šalies miškininkų bendruomenėje, bet ir aukščiausios šalies valdžios sluoksniuose. Agrarinių mokslų daktaras yra Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio visuomeninis patarėjas miškų, aplinkos inžinerijos ir aukštojo mokslo klausimais. Plačiau...
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK) – specializuota, savo aiškią nišą turinti Lietuvos aukštoji mokykla, nepaliesta aplink siaučiančių dabartinės švietimo sistemos reformos vėjų. KMAIK jau daugelį metų ruošia unikalių specialybių profesionalus, kurių nerengia jokia kita aukštoji mokykla. Tik mūsų kolegijoje galima įgyti miškininkystės, sodininkystės, hidrotechninės statybos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o želdynų dizaino, žemėtvarkos ir kadastrinių matavimų bei nekilnojamojo turto vertinimo specialistų rengimui taip pat skiriama daug dėmesio. Plačiau...
Tradiciniai miškų ūkio specialistai, želdynų dizaineriai, kasmet populiarėjančio gamtinio turizmo organizatoriai, taip pat žemėtvarkininkai, hidrotechnikai, kadastrinių matavimų inžinieriai išlieka paklausūs Lietuvos darbo rinkoje, be to, turint miškininko ar inžinieriaus diplomą nesunku įsidarbinti ir užsienyje. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK), neseniai atšventusi garbingą 90-mečio sukaktį, vienintelė šalyje rengia miškininkystės, sodininkystės specialistus bei hidrotechninės statybos inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro laipsnį. Kolegijoje taip pat veikia želdynų dizaino, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų aukštųjų studijų programos. Plačiau...
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK) savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m., kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. 1939 m. ši mokykla buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m. – į Girionis (Kauno raj.). Sovietmečiu mokykla reorganizuota į miškų technikumą, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl tapo aukštesniąja miškų mokykla. 2002 m. mokykla reorganizuota į valstybinę aukštąją mokyklą, suteikiant jai Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos pavadinimą. Šiuo metu kolegijoje vykdomos šešios paklausios žemės ūkio ir inžinerijos mokslų krypčių studijų programos. Plačiau...
Pastaraisiais metais pasaulyje ir Lietuvoje turizmas augo labai sparčiai. Pasaulio turizmo organizacija (WTO) dvidešimtąjį ir XXI amžių jau vadina „turizmo revoliucija“. Šiuo metu 1 iš 11 darbo vietų pasaulyje yra susijusi su turizmu. Gamtinio turizmo poreikis didėja dar sparčiau. WTO dar 2006 metais prognozavo, kad bendram turistų srautui kasmet augant apie 5, 5 proc., gamtinio turizmo paklausa augs 6 kartus greičiau. Tą lemia gėrėjantis daugelio šalių gyventojų gyvenimo lygis, ilgėjanti gyvenimo trukmė, domėjimasis sveika gyvensena, taip pat didėjantis miesto gyventojų skaičius, nerimas dėl žmogaus daromos įtakos aplinkai bei kitos priežastys. Plačiau...
Gegužės 10-11 d. Girionyse vyko XV-asis Lietuvos medkirčių čempionatas ir Baltijos šalių studentų profesinio meistriškumo varžybos. Plačiau...
Atsinaujinanti energetika šiandien yra vienas iš sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje. 2017 metais visame pasaulyje investicijos į atsinaujinančią energetiką sudarė apie 250 milijardų JAV dolerių. Augant investicijoms didėja ir specialistų poreikis. Plačiau...
Kur stoti, kuo būti?Šie klausimai vis dažniau sukasi būsimo abituriento galvoje. Kokią specialybę pasirinkti, kad būtų miela širdžiai ir perspektyvi darbo rinkoje? O kad ir atlyginimas galėtų visas mintis apie emigraciją nustumti į tolimą užribį. Plačiau...
Apie Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vykdytą projektą „Žinių perdavimas miško savininkams ir ūkininkams siekiant formuoti profesinius įgūdžius agrarinės aplinkosaugos ir bioenergetikos veiklose“ skaitykite spaudoje: verslas.lrytas.lt; tv3.lt; alfa.lt.
dalyvavo Kolegijos direktorius dr. Vaidotas Lygis ir Kraštovaizdžio architektūros ir rekreacijos katedros vedėjos pavaduotojas Linas Daubaras. Konferencijoje L. Daubaras skaitė pranešimą tema " Aktyvaus turizmo anglakalbėms grupėms perspektyvos Baltarusijoje 2018 metais".
Vasario 16-osios išvakarėse Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) kolektyvas kartu su draugais iš LAMMC Miškų instituto, Kauno marių regioninio parko direkcijos, Valstybinės miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio, Mocevičiaus firmos „Ginalas“, Samylų seniūnijos administracijos bei šios bendruomenės gyventojais Girionių poilsiavietėje prie Kauno marių pažymėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir Lietuvai padovanojo 100 žibintų. Plačiau...
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje (KMAIK) gruodžio 7 dieną surengtas kasmetinis floristinių kompozicijų konkursas-paroda ,,Žiemos puokštė 2017“ bei atvirų durų diena. Renginiuose dalyvavo mokytojai, moksleiviai bei jų tėveliai iš visos Lietuvos bei Latvijos. Mokytojai turėjo galimybę dalyvauti KMAIK dėstytojų organizuotame seminare „Miškas ir kraštovaizdis“. Plačiau...
2017 m. spalio 12 d. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje rinkosi dabartiniai ir buvę darbuotojai bei didelis būrys svečių paminėti šios aukštosios mokyklos įkūrimo 90-ties metų jubiliejų. Plačiau...
2017 m. spalio mėn. žurnale "Mūsų girios" publikuotas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus dr. Vaidoto Lygio bei Miškininkystės katedros docento dr. Albino Tebėros straipsnis apie kolegijos ištakas ir dabartį (straipsnio 1 dalies pdf; straipsnio 2 dalies pdf )
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuvos arboristų asociacija ir Aplinkos ministerija, bedradarbiaudamos su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, rugsėjo 22 d. Vilniuje organizavo tarptautinę praktinę konferenciją "Urbanizuotose teritorijose augančių medžių būklės vertinimo aktualijos". Plačiau...
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijojos 90-mečiui skirtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Miškininkystė, kraštotvarka ir aplinkos inžinerija šiandien ir istorinėje perspektyvoje" 2017 m. spalio 12 d. Girionyse, Kauno raj. KMAIK direktorius dr. Vaidotas Lygis padarė išsamų pranešimą apie kolegijos istorinę raidą ir dabartį (pranešimo PDF). Plačiau...
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vykdomas projektas „Panaudoto grybų substrato naudojimo skatinimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“ jau įgijo pagreitį. Bandymai atliekami dešimtyje Rokiškio, Joniškio, Kupiškio, Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Ukmergės rajonų ūkių. Tikslingai pasirinkti skirtingi regionai, dirvožemiai ir klimato sąlygos, kad būtų galima palyginti gautus rezultatus. Plačiau...
Šiais metais Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija ėmė vykdyti projektą „Panaudoto grybų substrato naudojimo skatinimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę daržininkystės ūkiuose“. Jį įgyvendinant bus ne tik parengta parodomojo bandymo metodika, suburtos pasidalijimo patirtimi grupės, bet ir atlikti parodomieji bandymai šalies ūkininkų ūkiuose bei suorganizuoti informaciniai renginiai – lauko dienos, praktiniai ir informaciniai seminarai, vyks baigiamoji konferencija. Plačiau...
KMAIK vieninteliai Lietuvoje ruošia koleginių studijų išskirtinių specialybių, tokių kaip miško ūkio, hidrotechninės statybos, sodininkystės bei kadastrinių matavimų ir nekilnojamojo turto vertinimo, atstovus, kurių poreikis Lietuvos darbo rinkoje vis dar labai didelis. Plačiau...
Tikriausiai didžiausias želdynų tvarkymo problemas urbanizuotose teritorijose sukelia kompetencijos trūkumas. Deja, šiandien vis dar pasitaiko apželdinimo ir želdynų priežiūros paslaugas teikiančių įmonių, kurioms svarbiausia – greitas pelnas. "Kauno dienos" dienraščio žurnalistai kalbino kolegijos direktorių dr. Vaidotą Lygį ir Kraštovaizdžio architektūros ir rekreacijos katedros vedėją Astą Doftartę. Plačiau...
Š. m. vasario 21 d. Asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė bei UAB “Enerstenos grupė” rinkodaros vadovė Donalda Tumaitytė apsilankė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. Susitikimo metu tarp Asociacijos LITBIOMA ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis siekiant aktyviai atstovauti bendrus interesus, stiprinti bendradarbiavimą tarp asociacijos narių ir mokslo bei studijų institucijų, gerinti sektoriaus žinomumą Lietuvoje, propaguoti biomasės, kaip atsinaujinančio energijos šaltinio, naudojimo plėtrą ir susijusių technologijų tobulinimą gaminant šilumos bei elektros energiją. Plačiau...
2018 m. gruodžio pradžioje įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupė (KŽEG), veikianti pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą. Veiklą pradedančios naujos asociacijos steigėjai – Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija, Lietuvos arboristų asociacija (LARA) bei „UAB Arbovita ir Ko“. Asociacijos nariu jau tapo ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK). Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės direktoriumi tapo miškų ūkio inžinierius Steponas Deveikis, į valdybą išrinkti LARA pirmininkas Renaldas Žilinskas (valdybos pirmininkas), dr. Remigijus Bakys (KMAIK), dr. Nerijus Jurkonis (VDU).
Į šią organizaciją steigėjai kviečia jungtis ir kitus. Artimiausiuose Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės veiklos planuose – pažintiniai seminarai, atvejų analizės konferencijos, ekspertų profesinio ugdymo programos, komunikacija su giminingomis asociacijomis, urbanistinės aplinkos specialistais, architektais ir kraštovaizdžio architektais savivaldybėse. Visi minėti specialistai kviečiami bendradarbiauti ir prisidėti formuojant tinkamas kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas bei aplinkos tausojimo kultūrą šalyje.
„Norime sukurti stiprią, plačios aprėpties ekspertų grupę, į ją pritraukdami žinomus, kvalifikuotus ir gerą vardą turinčius želdynų bei kraštovaizdžio ekspertus. Žodis kraštovaizdis išplečia ekspertizės lauką, aprėpia tiek gamtinius, tiek antropogeninius elementus: ne tik želdynus ir želdinius, vandens telkinius, reljefą, bet ir architektūros, teritorijų planavimo, urbanistikos sprendinius. Todėl kviečiame į savo būrį hidrotechnikos, kraštovaizdžio architektūros, arboristikos, želdininkystės bei dendrologijos specialistus. Mes pasiryžę teikti nepriklausomos ekspertizės paslaugas šiose srityse“, – tvirtina KŽEG direktorius S. Deveikis.
Asociacijos nariai daug dėmesio skirs kraštovaizdžio ir želdynų ekspertizės kriterijų formulavimui, ekspertų mokymams ir kompetencijų ugdymui, tarptautinės ir nacionalinės patirties kaupimui.
Lietuvos Respublikos teisės aktai privalo aiškiau apibrėžti poveikio aplinkai vertinimo, kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo sprendinių, želdynų tvarkymo projektų ekspertizės dalykus, – įsitikinęs KŽEG valdybos pirmininkas R. Žilinskas. – Todėl mes pasiryžę formuoti visiems suprantamą kraštovaizdžio tvarkymo kultūrą Lietuvoje, nes iki šiol bendrų taisyklių tiesiog nebuvo.
KŽEG nariai įsitikinę, kad tokia ekspertizė neabejotinai skatins socialinę taiką, sutarimą ir susikalbėjimą aplinkos, pirmiausia želdynų ir želdinių, tvarkymo klausimais vietos bendruomenėse, padės formuoti miestų ir kitų vietovių pilietinį ir kultūrinį identitetą.
Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės informacija