Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje Hidrotechninės statybos (HS) studijų programos studijos grindžiamos praktika, tad studentai studijų procese lygiagrečiai teorinėms žinioms pamato jų pritaikymo ir įgyvendinimo galimybes realiuose objektuose, naujausias žinias išgirsta ne tik iš dėstytojų paskaitų metu, bet ir praktiniuose susitikimuose iš įmonių ir asociacijų atstovų. Apie atsinaujinančios energetikos (AE) kaip vieno iš perspektyviausių sektorių ir jo augimo potencialą girdime nuolatos. Iki 2020-ųjų metų šalies Vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą, kad šalyje bent 34 tūkst. vartotojų patys apsirūpintų elektra, išgaunant saulės energiją iš saulės modulių. Viena iš draugiškiausių aplinkai biodujų energija išgaunama bioskaidžias medžiagas perdirbant į biodujas sandariose talpose. Tai puikiai pritaikoma panaudojant žemės ūkio gamyklų, fermų, sąvartynų dujas. Su aplinkai draugiškomis energijos gamybos technologijomis HS studijų programos II ir III k. studentai kartu su lydinčiais dėstytojais (doc.dr.E.Liniauskienė, lekt.J.Babilienė) susipažino kovo 7 dieną vizito metu Kaišiadorių ir Elektrėnų savivaldybėse.
AE sritis - patraukli II kurso HS studijų programos studentams, todėl jie pasirinko studijų šaką Atsinaujinančių išteklių energetika, o III k. studentai išklausę dalį dalyko „Atsinaujinančių gamtos išteklių valdymas“ kurso, lydimi dėstytojų aplankė keletą atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) objektų, su kuriais supažindino vienos iš įmonių grupės „Modus Group" darbuotojas R. Sabonis.
Pažintinis vizitas prasidėjo netoli Rumšiškių esančioje vienoje iš didžiausių saulės jėgainių. Jos plotas 9 ha, galingumas 1 MW. R. Sabonis pristatė jėgainės įrengimo ir veikimo technologijas bei principus, esminius pokyčius, įvykusius po praėjusiais metais atliktos renovacijos - efektyvumo padidėjimas 30 proc.
Sekantis objektas - Kazokiškių sąvartynas. Sąvartyne pūvančios šiukšlės išskiria dujas, kurias naudoja Vievio šilumos ir elektros kogeneracinė jėgainė. Jėgainė pagamina po 0,8 MW/h elektros ir 0,7 MW/h šilumos. Biodujos į Vievio jėgainę atkeliauja iš Kazokiškių sąvartyno, trasos ilgis – 5,5 km, visa trasa yra įrengta po žeme. Sąvartyne yra iškloti vamzdžiai, per kuriuos siurblys traukia puvimo proceso metu išsiskiriančias dujas, - pasakojo R. Sabonis.
Pamatėme modernią dujų surinkimo įrangą, kuria išgaunamos dujos tiekiamos Vievio šilumos tinklams. R. Sabonis papasakojo ir parodė, kaip valdomas dujų surinkimas ir perdavimas. Biodujos praėjusios per filtrą, kur yra išvalomos nuo priemaišų ir vandens, patenka į Vievio jėgainę. Išgaunamų dujų kiekis ir kokybė priklauso nuo atliekų rūšių atvežamų į sąvartyną. Biodujos gali būti išgaunamos tik iš organinių atliekų, todėl šiukšles reikia rūšiuoti.
Toliau vykome į Vievio ir Ąžuolynės biodujų jėgaines, kur sužinojome apie jėgainių darbą, dujų, išgaunamų Kazokiškių sąvartyne ir Vievio paukštyne, savybes, jų tinkamumą jėgainių darbui, apie atskirų jėgainės agregatų sandarą ir veikimo principus.
Ąžuolynės biodujų jėgainė įrengta 3,6 ha ploto žemės sklype, kuriame pastatyti įrenginiai: bioreaktorius, nusėsdintuvas, sauso substrato laikymo aikštelė, atidirbusios biomasės dengta lagūna ir kt. infrastruktūra. Ši biodujų jėgainė pagamina 1 MW/h elektros.
Tokio pobūdžio vizitai į įmones pagal HS studijų sritį vyksta nuolatos. Studentams tai ne tik praktiniai įgūdžiai, bet ir potencialių darbo bei praktikos atlikimo vietų apžvalga. Kartu vykusiam HS studijų programoje studijuojančiam, pagal Erasmus+ studijų mainų programą, Umut Ilkyaz iš Turkijos Anadolu universiteto, buvo puiki galimybė pamatyti ir palyginti savo šalies ir Lietuvos AEI naudojamų resursų gavybos pajėgumus, įrengimo, veikimo technologijas.
