Nors čempionais ir netapome…
Š.m. balandžio 11-13 d. Latvijoje, Uogrės technikume vyko tradicinis, jau 55-asis, Baltijos šalių miškininkystės studentų profesinio meistriškumo čempionatas, kuriame, kaip ir kasmet, dalyvavo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) studentų komanda, vadovaujama KMAIK Profesinio mokymo skyriaus vedėjo Nerijaus Marcinkevičiaus. Kartu į čempionatą palaikyti komandos vyko ir kolegijos direktorius dr. Vaidotas Lygis, Miškininkystės katedros vedėjas doc. dr. Vidmantas Verbyla bei šios katedros docentė dr. Valda Gudynaitė-Franckevičienė. Kadangi daugelis komandos narių tokiose varžybose dalyvavo pirmą kartą, didelių tikslų nebuvo keliama, juk svarbiausia - įgyti patirties, susipažinti su varžybų specifika, galiausiai pabendrauti, susipažinti su čempionate taip pat nuolat dalyvaujančių Latvijos Uogrės technikumo (Ogres tehnikums) bei Estijos Luua Miškų mokyklos (Luua Metsanduskool) komandų nariais.
Čia derėtų trumpai pristatyti visas tris nuo seno besivaržančias, tačiau tarpusavyje daug bendro turinčias mokyklas:
Uogrės technikumas - vienintelė miškininkus ruošianti profesinė mokykla Latvijoje, kurios profilis pastaraisiais metais gana smarkiai išsiplėtė. Įkurta 1939 metas kaip Aizupės miškų mokykla, 1985-aisiais perkelta į Uogrę ir pavadinta Uogrės miškų technikumu (Ogres Meža tehnikums), iki 2011 m. ši švietimo įstaiga ruošė tik miškų ūkio specialistus. Technikumo direktorė Ilze Brante papasakojo, kad nuo 2011 metų prie Uogrės miškų technikumo buvo prijungtos dar dvi profesinės amatų mokyklos (Uogrės Vidurinė amatų mokykla bei Uogrės Profesinė vidurinė mokykla), tad dabar technikumas ruošia ne tik miškininkystės specialistus bei miško mašinų operatorius, mechanikus, bet ir medienos gaminių ir baldų gamybos, interjero, reklamos ir aplinkos tvarkymo, informatikos ir elektronikos, vizualaus meno bei maisto gamybos ir aptarnavimo sferos specialistus. O nuo 2019 metų rugsėjo ruoš ir profesionalius bitininkus. Šiuo metu mokyklos bendruomenę sudaro apie 150 darbuotojų (iš jų beveik 100 – pedagogai), čia mokosi apie 900 moksleivių. Mokykla turi puikią mokymo bazę – valdo ir prižiūri beveik 2400 hektarų miško, kuriame ūkininkauja, o iš ūkinės veiklos gautą pelną investuoja į technikumo infrastruktūrą bei mokymo bazės plėtrą. Pastaroji ypatingai gerai sukomplektuota: naujausios medienos apdirbimo staklės, miško mašinų remonto klasėje „gyvi“ naujausios miško technikos atskirų agregatų pavyzdžiai, jų veikimo stendai, motorinių pjūklų remonto, kitos miško technikos klasės, modernūs darbo su miško mašinomis simuliatoriai. Technikumas bendradarbiauja su gerai pasaulyje žinomomis miško ir žemės ūkio mechanizmų gamybos firmomis, tokiomis kaip „Konekesko“, „Ponsse“, „Husqvarna“, „MTZ“ ir kitomis, kurios, siekdamos, kad technikumas paruoštų gerus jų gaminamos technikos aptarnavimo bei remonto specialistus ir garsintų jų vardą, svariai prisideda prie mokyklos materialinės mokymo bazės tobulinimo. Praktikų metu moksleiviai kartu su kvalifikuotu miškininku – Uogrės technikumo Miškininkystės, medienos produktų ir medžioklės skyriaus vadovu Kārliu Ranga rūpinasi technikumui priklausančiu mišku, gyvai susipažįsta su visais miško atkūrimo, auginimo, priežiūros ir apsaugos bei eksploatacijos darbais, mokosi dirbti medkirtėmis („harvesteriais“), medvežėmis, kita miško ūkio technika.
Luua Miškų mokykla – vienintelė miškininkus ruošianti profesinė mokykla Estijoje, vykdanti trijų krypčių studijas – miškininkystės, sodininkystės (čia labiau orientuojamasi į medelynų kūrimą bei vystymą ir želdynų dizainą) ir gamtinio turizmo. Šiuo metu mokykloje mokosi apie 500 studentų, dirba 35 pedagogai; nuo įkūrimo 1948 metais, mokykla į gyvenimą yra išleidusi per 4000 absolventų. Kasmet įvairius Luua Miškų mokyklos organizuojamus mokymus, kursus lanko per 700 suaugusiųjų. Kaip ir latviai, mokykla turi įspūdingą mokymo bazę – savo nuosavybėje turi per 9000 hektarų miško, jai taip pat priklauso 9 ha ploto sumedėjusių augalų kolekcija – arboretumas.
Na, ir žinoma, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, kuri vienintelė iš visų trijų čia paminėtų miškininkystės specialistus ruošiančių Baltijos šalių mokyklų yra aukštoji, tačiau jai taip pat priklauso ir profesinės mokyklos statusą turintis Profesinio mokymo skyrius, kuriame ruošiami kvalifikuoti miško darbuotojai ir dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo verslo darbuotojai. Iš visų aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą teikiančių Lietuvos švietimo įstaigų KMAIK vienintelė šalyje rengia miškininkystės, sodininkystės, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų specialistus bei hidrotechninės statybos inžinierius ir suteikia profesinio bakalauro laipsnį. Kolegijoje taip pat veikia želdynų dizaino ir žemėtvarkos aukštųjų studijų programos. Švietimo įstaiga savo ištakas skaičiuoja nuo 1927 m., kai Alytuje buvo įsteigta aukštesnioji miškininkystės mokykla. 1939 m. ši mokykla buvo perkelta į Vilnių, o 1963 m. – į Girionis (Kauno raj.). 2002 m. mokykla reorganizuota į valstybinę aukštąją mokyklą, suteikiant jai Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos pavadinimą. Šiuo metu KMAIK bendruomenę sudaro beveik 110 darbuotojų (iš jų 60 – dėstytojai) ir apie 800 studentų; čia dažnai organizuojami įvairūs kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo kursai, mokymai miškininkams, miško savininkams, ūkininkams ir kt.
KMAIK vienintelė šalyje studentus ruošia miškininkystės profesinio meistriškumo varžyboms; kolegijos auklėtiniai neretai užima prizines vietas tarptautiniuose turnyruose. Deja, pastaruoju metu šiek tiek silpsta mūsų moksleivių susidomėjimas „žemiškomis“ profesijomis, o ir tarp studentų vis sunkiau rasti norinčių pademonstruoti savo profesinius įgūdžius, juos nuolatos tobulinti, dalyvauti profesinio meistriškumo varžybose. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje miškininko profesija laikoma prestižine, garbinga; toks požiūris, be abejo, įtakoja ir moksleivių nusiteikimą studijuoti, o studijų metu siekti įgyti kuo daugiau profesinių įgūdžių. Neatsitiktinai šių šalių studentai kasmet demonstruoja vis geresnius rezultatus įvairiose miškininkystės rungtyse. Tenka pripažinti, kad atsiliekame nuo kaimynų ir miškininkų mokymo baze – jau vien tai, kad tiek Latvijos, tiek Estijos mokyklos turi galimybę praktinius mokymus vykdyti savo miškuose, suteikia šioms mokykloms nemenką pranašumą. Neabejinga miškininkų ruošimui ir valstybė. Tokia sistema tiek latvių, tiek estų mokykloms leidžia užtikrinti aukštą profesinių miškininkystės studijų kokybę bei materialinės bazės tobulinimą, jaustis mažiau priklausomoms nuo moksleivių/studentų skaičiaus ar už švietimą atsakingų valdžios institucijų požiūrio bei sprendimų. Lietuvoje, tuo tarpu, miškininkų praktinis rengimas susiduria su vis didesniais iššūkiais – neturint mokymo bazės pagrindo – miško, švietimo įstaigai tenka nuolatos jaustis priklausomai nuo miško valdytojo, savininko ar rangovų įmonių geros valios. Anksčiau, iki 2018 m. pradžioje įvykdytos valstybinių miškų reformos, kolegija glaudžiai bendradarbiavo su VĮ Dubravos eksperimentine-mokomąja miškų urėdija, iš kurios sulaukdavo daug visapusiškos pagalbos. Deja, po reformos naujai įsteigtos įmonės - VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninis padalinys prarado mokomosios-eksperimentinės urėdijos statusą ir buvę tamprūs ryšiai su mokslo ir švietimo įstaigomis pastebimai susilpnėjo. Visgi norėtųsi tikėti, kad ir su naująja valstybinius miškus administruojančia įmone ilgainiui nusistovės šilti, draugiški santykiai, neapipinti teisiniais ir biurokratiniais suvaržymais, kad poreikis investuoti į jaunosios miškininkų kartos ugdymą taps vienu iš prioritetinių VMU uždavinių.
Na, bet grįžkime į Latviją.
Baltijos šalių miškininkystės studentų profesinio meistriškumo čempionatas vyko net tris dienas – pirmąją dieną Uogrės technikumui priklausančiame pušyne vyko miškininkystės žinių estafetė. Šioje estafetėje reikėjo pademonstruoti įvairias praktines miškininkystės, miško taksacijos, biologijos žinias: apskaičiuoti medžių skaičių hektare, atpažinti įvairių miškuose gyvenančių gyvūnų rūšis pagal kailio, kaukolės, ragų ir kitus požymius, įvertinti mišraus medyno rūšinę sudėtį, nustatyti medyno ir atskiro medžio amžių, pagal įvairių medienos pažeidimų pavyzdžius nustatyti miško kenkėjus ir ligas, vizualiai įvertinti medynų taksacinius rodiklius bei atskirų medžių aukštį, skersmenį ir apskaičiuoti tūrį, įvertinti atstumą iki medžio ir kt. Visa tai reikėjo atlikti per kuo trumpesnį laiką ir nesinaudojant jokiais prietaisais. Viena iš sudėtingesnių buvo dendrologinė užduotis, kurioje miško medžių rūšis reikėjo atpažinti tik pagal žiemojančių ūglių morfologinius požymius - žievės spalvą, pumpurų išsidėstymą ir kt. Smagu, kad mūsų kolegijos komanda (estafetėje dalyvavo keturi mūsų studentai – Tautvydas Grimaila, Martynas Drungilas, Tautvydas Burokas ir Karolis Adomonis) šioje rungtyje savo žiniomis nenusileido Latvijos ir Estijos komandoms.
Čempionato antrąją ir trečiąją dieną netoli Rygos esančiame parodų centre „Ramava“ vyko medkirčių varžybos, kur varžėsi ne tik visų trijų Baltijos šalių miškininkystės mokyklų studentai, tačiau ir profesionalūs sportininkai (Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Baltarusijos suaugusiųjų komandos varžėsi ten pat vykusiame atvirame Latvijos medkirčių čempionate), tad studentams tikrai buvo iš ko pasimokyti. Medkirčių profesinio meistriškumo rungtyse studentai ir profesionalai varžėsi medžio vertimo, grandinės keitimo, kombinuoto bei tiksliojo pjaustymo ir genėjimo rungtyse. Šiose rungtyse mūsų kolegiją atstovavo Tautvydas Grimaila, Martynas Drungilas, Edvinas Lisauskas ir Karolis Petrusevičius. Nors čempionais ir netapome, mūsiškių rezultatai tikrai nenuvylė, parsivežėme šūsnį gerų emocijų, įspūdžių ir patirties. Be to, Latvijoje įgyta patirtis neabejotinai pravers siekiantiems daugiau!
KMAIK kolegijos direktorius dr. Vaidotas Lygis, Miškininkystės katedros vedėjas doc. dr. Vidmantas Verbyla, Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Nerijus Marcinkevičius.
