Stacionaras įkurtas 1957 metais Vaišvydavos girininkijos 66 kvartale, buvusiame žemės ūkio plote. Pagrindinis tikslas – tirti eglių tarpusavio sąveiką, saulės energijos panaudojimą, medžių ir medyno augimo bei produktyvumo kitimo dėsningumus. Stacionarą sudaro įvairaus pradinio tankumo su tolygiu medžių išdėstymu želdiniai: 100000, 50000, 25000, 12500, 3200, 1900 ir 820 vnt./ha.
Stacionare sukaupti ilgalaikiai biometrinių, biofizinių, fiziologinių ir kitų matavimų duomenys leido nustatyti kritinius atstumus tarp medžių lajų, kuriuos pasiekus prasideda neigiamas medžių tarpusavio poveikis, pasireiškiantis medelių aukščio ir storio prieaugio sumažėjimu. Atrastas naujas medžių streso efekto dėsnis,pasireiškiantis susidarant miško biocenozei, įgalino naujai spręsti medyno tankumo optimizavimo klausimus skirtinguose jų amžiaus etapuose. Nustatyta, kad jaunuolynams formuojantis, geriausias tankumas, kai medžiai nepatiria neigiamos tarpusavio sąveikos ir jų prieaugis į aukštį, skersmenį yra didžiausias, o pradinis eglės želdinių tankumas 3 – 4 tūkst. vnt./ha. Vyresnio amžiaus medynuose optimalus tankumas būtu toks, kuris leidžia gauti didžiausią medienos tūrio einamąjį prieaugį ir bendrą produktyvumą, didelį tarpinį naudojimą bei didžiausią tūrį pagrindinio kirtimo metu.
Objekte studentai susipažįsta su skirtingo pradinio tankumo eglės želdinių taksacinių rodiklių kaita, šakninės pintinės pažeidimais buvusiuose žemės ūkio plotuose.
